Opcionų teorijos kūrėjai
Finansinių rinkų modeliavimas arba kam investavimui reikalinga matematika Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad opcionų teorijos kūrėjai finansų rinkose yra paprastas dalykas.
Algoritminė prekyba
Daugelis žmonių opcionų teorijos kūrėjai eina į banką ir dalį savo pinigų padeda į taupomąją sąskaitą. Geriausiu atveju nusiperka obligacijų arba taip vadinamų nerizikingų vertybinių popierių. Tačiau jie nesusimąsto, kad metinė infliacijos norma gali viršyti uždirbamas metines palūkanas ir taip tokia investicija gali atnešti ne pelno, bet nuostolių. Dar blogiau, kai piliečiai pinigus laiko namuose, manydami, kad taip apsaugo savo turtą nuo investavimo rizikos.
REIKIA KEISTI POŽIŪRĮ: birželis
Tačiau taip jie gali tik padidinti riziką. Pinigai gali nuvertėti ar pelninga prekiauti biržoje infliacijos, būti prarasti dėl nelaimingų atsitikimų, gali būti pavogti ir pan. Investavimo patirtis rodo, kad didžiausią pelną atneša ilgalaikė investicija į vertybinius popierius.
Pasiturintys investuotojai gali suformuoti investicinį portfelį iš žinomų, patikimų ir pelningai dirbančių firmų ar kompanijų akcijų ar ilgalaikių obligacijų, o taip pat pirkdami vyriausybės leidžiamus trumpos trukmės skolos vertybinius popierius. Mažiau opcionų teorijos kūrėjai investuotojai apsiriboja tik taupomosiomis sąskaitomis ir obligacijomis.
Admin Controls
Pasirodo, opcionų teorijos kūrėjai investuoti į rizikingus vertybinius popierius verta net ir nedideles sumas. Tačiau tam reikalingas investavimo finansų rinkose teorijos supratimas. Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja pakankamai sudėtingus matematinius metodus, kaip antai, tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, procesų teoriją bei stochastinį skaičiavimą.
Reikia pabrėžti, kad investavimo mokslas neduoda tikslių receptų kaip tapti milijonieriumi.
Ši teorija moko kaip optimaliai investuoti į vertybinius popierius, opcionų teorijos kūrėjai. Pagrindiniais vertybiniais popieriais, cirkuliuojančiais finansų rinkose, laikomi šie: obligacijos, akcijos bei išvestinės finansinės priemonės pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai.
Pagrindinė matematinė problema yra teisingai įkainoti vertybinius popierius, t. Arbitražo galimybė rinkoje atsiranda tada, kai egzistuoja tokia prekybos strategija vienus vertybinius popierius perkant, o kitus parduodantkai nulinė investicija į rizikingą vertybinių popierių portfelį atneša garantuotą teigiamą grąžą. Merton ir daudelis kitų, iš kurių daugelis gavo Nobelio premiją už matematinių metodų sukūrimą analizuojant finansų rinkas.
Tinklaraščio archyvas
Opcionų teorijos kūrėjai pačiais metais šį modelį dar labiau išplėtojo Robert C. Jis sukūrė naują formulės išvedimo metodą, dvinarių opcijų apžvalgos iki šiol yra labai plačiai taikomas praktikoje bei apibendrino ją įvairioms situacijoms.
Už Black ir Scholes modelio sukūrimą bei išvystymą Robert C. Merton ir Myron S. Scholes m. Įteikiant premiją, buvo pažymėtakad Merton ir Scholes kartu su Black sukūrė novatorišką akcijų pasirinkimo sandorių įkainojimo formulę.
Jų sukurta metodologija plačiai naudojama daugelyje ekonomikos sričių įkainojant aktyvus. Be opcionų teorijos kūrėjai, tai leido sukurti naujo tipo finansinius instrumentus bei palengvino finansinių rinkų rizikos valdymą. Geras matematikos išmanymas padeda pasiekti geresnį finansinių rinkų rizikos valdymą Šiuolaikinė išvestinių finansinių priemonių įkainojimo technika remiasi sudėtingiausiais matematiniais metodais, taikomais finansuose. O pritaikymo sričių yra labai įvairių — pavyzdžiui, panagrinėkime opcionus bei kam juose opcionų teorijos kūrėjai taikyti įvairius matematinius metodus.
Pasirinkimo sandorio opciono sąvoka turi gilias istorines šaknis. Antikos laikais romėnai, opcionų teorijos kūrėjai ir finikiečiai prekiavo išvykstančių iš vietinių uostų laivų krovinių opcionų teorijos kūrėjai.
Finansinių aktyvų atveju opcionas bendruoju atveju apibrėžiamas kaip sandoris tarp dviejų šalių, kurių viena turi teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti pirkimo opcionas ar parduoti pardavimo opcionas pagrindinį aktyvą, pvz.
- Pastaruoju metu truputėli apleidau įrašus.
- Brokerio diagnostinė kortelė
- Pasirinkimo sandoriai – Opcionai | Blogo svečias panelė “Li“ | PADAŽAS
Tuo tarpu antroji pusė pareikalavus pirmajai privalo įvykdyti sandorio sąlygas. Opciono pirkėjas turėdamas teisę be įsipareigojimo įgyja tam tikrą vertę, todėl opciono turėtojas turi sumokėti už šią teisę kažką pirkti ar parduoti.
Kaina, kuri sumokama už opcioną vadinama premija. Jei opciono pabaigoje akcijos kaina pakyla aukščiau sutartos kainos, tai pirkimo opciono savininkas perka akciją už žemesnę kainą opcionų teorijos kūrėjai ją pardavęs rinkoje už aukštesnę kainą uždirba pelno. Jei akcijos kaina nepakyla aukščiau sutartos kainos, tai opcionas nerealizuojamas ir opciono opcionų teorijos kūrėjai patiria nuostolį, lygų opciono pirkimo kainai.
Matematinė problema yra teisingai nustatyti opciono kainą, kuria būtų patenkintos abi sandorio pusės ir tuo pačiu nebūtų pažeista finansų rinkos pusiausvyra. Svarbiausias uždavinys yra prognozuoti pagrindinio aktyvo atsitiktinės kainos opcionų teorijos kūrėjai arba nustatyti aktyvo kainos skirstinį opciono realizavimo metu.
Tam reikia sukurti matematinį modelį. Mintis taikyti matematinius metodus prognozuojant ateitį jau kilo dviems XVII a.
Šie mokslininkai susirašinėdami m. Tarkime Jonas ir Petras žaidžia azartinį žaidimą, kuris iš jų laimės penkis kartus metant du lošimo kauliukus? Po trijų metimų Jonas pirmauja Kokia teisingą sumą jus turite statyti lažinantis, kad laimės Petras, jei aš moku Lt jam laimėjus? Pascal ir Fermat parodė kaip rasti teisingą atsakymą. Pagal juos tikimybė, kad Petras laimės lygi 0, Šiuo atveju, jei aš sutinku, kad statytumėte 25Lttai mano siūloma suma yra visai teisingai įvertinta.
Statoma suma mažesnė už 25lt yra naudingesnė jums, o suma didesnė negu 25Lt yra palankesnė man. Matematiniai modeliai nepanaikina rizikos, o tik teisingai nustato kainą su kuria abi besilažinančios pusės yra vienodose sąlygose. Taigi, jei matematika gali padėti nustatant teisingas lažybų sumas, neabejotinai ji turi opcionų teorijos kūrėjai ir sprendžiant finansines opcionų problemas.
Pirmieji opcionų įkainojimo metodai kilo iš stochastinio skaičiavimo.
Opcionų teorijos kūrėjai autorius supažindino skaitytojus su opcionų panaudojimu apsidraudžiant nuo galimo kainų sumažėjimo ir spekuliavimo aspektais. Tačiau joje nebuvo pateiktas teorinis pagrindimas.
Šio darbo pagrindinis trūkumas buvo tas, kad jis panaudojo vertybinių popierių kainų dinamikos modelį, kuris generavo neigiamas kainas, o opcionų kainos viršydavo bazinio aktyvo kainą.
Tai buvo padarytas šuolis vystant opcionų įkainojimo matematinę teoriją, lyginant su pirmtakais.
Black ir Opcionų teorijos kūrėjai opciono įkainojimo formulė yra tokia: C St,t — teorinė opciono kaina premija ; St — esamoji aktyvo kaina; T — t — opciono trukmė; K — opciono įvykdymo kaina; r — nerizikingoji palūkanų norma; sigma — aktyvo pelno normos standartinis nuokrypis arba nepastovumo parametras volatility ; Pastaruoju metu įkainojant opcionus ir kitus vertybinius popierius dažniausiai naudojami trys matematiniai metodai: stochastinių diferencialinių lygčių, martingalų ir binominiai.
Įkainojant išvestinius vertybinius popierius, pvz.
Paprastai opcionų teorijos kūrėjai žinoti finansinio aktyvo kainų skirstinį pasirinkimo sandorio pabaigoje, t. Dažnai apie kainų skirstinį priimama tam tikra prielaida. Kitaip tariant, akcijų kainų grąžų logaritmai pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį. Su šia prielaida akcijų kainos išreiškiamos per Gauso skirstinį ir lengvai skaičiuojamos, nes gaunamos analizinės raiškos. Empiriniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais tik dalies akcijų grąžos pasiskirstę pagal lognormalųjį dėsnį.
