Kategorija:Prekybos tinklai – Vikipedija

Neurųninis tinklas prekybai

Spausdinti Pagal Statistikos departamento nustatytą apskaitos tvarką, prekyba maisto prekėmis apima maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą specializuotose ir nespecializuotose mišrių prekių neurųninis tinklas prekybai, kuriose vyrauja virš 50 proc. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje m. Iš bendro maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių skaičiaus arba 6,5 proc. Tinklų apyvartoje vyrauja neurųninis tinklas prekybai prekių pardavimai, kurie juose viršija 80 proc.

neurųninis tinklas prekybai strategijos dvejetainiuose variantuose 60 sekundžių

Lt išaugo 10,2 procentų lyginant su m. Keturių didžiųjų prekybos centrų apyvarta sąlyginai augo sparčiau, t. Bendras parduotuvių skaičius m. Apyvarta vienam kvadratiniam metrui bendrai išaugo 10,1 proc. Iš to galima spręsti, kad santykinai sumažėjo prekybos tinklų parduotuvių ploto panaudojimo efektyvumas, nors, kita vertus, tai gali rodyti, kad prekybos tinklai turi neišnaudotų pajėgumų.

Tai, kad nepriklausomų parduotuvių skaičius sumažėjo 2,3 proc. Didžiųjų prekybos tinklų ypatumai Pirkėjai pirmiausiai neurųninis tinklas prekybai dažniausiai perka maisto ir ne maisto, tokias kaip švaros, kūno priežiūros, higienos, namų neurųninis tinklas prekybai ir pan. Kasdieninio vartojimo prekes pirkėjai gali pirkti kasdien, apsipirkti kelioms dienoms, savaitei ar ilgiau. Šiuolaikinėse ekonomikose reikšminga dalis vartotojų dėl didelio užimtumo labiau brangina laisvalaikį ir, taupydami laiką, kasdienio vartojimo prekėmis stengiasi apsipirkti vienoje vietoje ir ilgesniam laikui.

Mažmeninės prekybos tinklų veikla pirmiausia ir nukreipta tokių poreikių tenkinimui. Nors paprastai prekybos tinklus sudaro įvairaus dydžio parduotuvės, tačiau bent dalyje, paprastai išsiskiriančiose didžiausiu prekybos plotu, galima rasti ypač didelį siūlomų maisto ir ne maisto prekių asortimentą. Vienkartinio apsipirkimo vienoje vietoje neurųninis tinklas prekybai ir yra esminis prekybos tinklų privalumas.

Prekybos centrai ragina nesistebėti: darbuotojams respiratoriai nėra būtini

Tinklams priklausančiuose prekybos centruose prekių pavadinimų skaičius siekia nuo 34 iki 65 tūkstančių, o jų valdomose žemų kainų parduotuvėse — nuo iki — pavadinimų. Žemų kainų parduotuvėse pirkėjas gali rinktis iš tų pačių prekių grupių kaip ir didžiuosiuose prekybos centruose, t. Šio tipo parduotuves prekėmis aprūpina prekybos tinklas sudarydamas didelio kiekio tiekimo sutartis visam tinklui, o pavienė mišrių prekių parduotuvė prekes perka savarankiškai ir nedideliais kiekiais.

Specializuotos ir mišrių prekių nepriklausomos parduotuvės ar priklausančios smulkiems tinklams ar kitiems junginiams siūlomu prekių pasirinkimu ir apsipirkimo patogumu dažniausiai negali prilygti mažmeninės prekybos tinklams. Specializuotose parduotuvėse paprastai prekiaujama gamintojų tos pačios rūšies prekėmis. Mišrių prekių parduotuvėse prekių pasirinkimas didesnis nei specializuotose, tačiau jis neprilygsta prekių įvairovei prekybos centruose.

Pasirinktinai patikrinus 12 mišrių prekių parduotuvių Vilniaus mieste, nepriklausančių jokiems tinklams, buvo nustatyta, kad 5 iš jų nebuvo prekiaujama šviežia mėsa, žuvimi, o 1 — neprekiavo vaisiais ir daržovėmis. Tą patį galima būtų teigti ir apie apsipirkimą turguje. Remiantis ACNielsen tyrimu, ketvirtadalis pirkėjų šviežius produktus, t.

Tačiau likusiems trims ketvirtadaliams pirkėjų turgus apsipirkimą kasdienai reikalingomis prekėmis gali tik papildyti, bet neatstoti. Tokios prekės, kuriomis prekiaujama turguje ar pavienėse, specializuotose parduotuvėse, yra parduodamos ir tinklų parduotuvėse, tačiau pastarosiose yra daug tokių prekių, kurių turguje ar neurųninis tinklas prekybai tinklų parduotuvėse nėra ir kurios pirkėjų nuolatos perkamos.

Kategorija:Prekybos tinklai

Mažmeninės prekybos tinklai išsiskiria ne tik siūlomu prekių asortimentu, pagamintu įvairių gamintojų prekių rūšių skaičiumibet taip pat ir prekybai skirtu plotu. Kaip rodo duomenys, iš parduotuvių, kurių pardavimuose vyrauja maisto prekės, beveik 85 proc. Tuo tarpu iš 27 Respublikoje esančių didžiųjų prekybos centrų, kurių neurųninis tinklas prekybai viršija kv. Apyvarta, tenkanti vienam prekybos ploto kvadratiniam metrui, tinkluose svyruoja nuo 11,8 tūkst.

Lt iki —13,8 tūkst. Tuo tarpu kitose nepriklausomose parduotuvėse — 5,9 tūkst. Lt, o tai rodo, kad, bent jau tam tikrose ribose, kuo didesnis prekybos centro plotas, tuo didesnė apyvarta, tenkanti vienam prekybos ploto vienetui. Prekių apyvarta, tenkanti vienai tinklų parduotuvei, reikšmingai skiriasi nuo nepriklausomų parduotuvių apyvartos. Apyvarta, tenkanti vienai tinklų parduotuvei siekia 12,8 mln. Lt, tuo tarpu pavienėse parduotuvėse - neurųninis tinklas prekybai tūkst.

Atskirų tinklų parduotuvės per dieną aptarnauja nuo tūkst. Tokiu būdu, didžiųjų tinklų parduotuvėse per dieną aptarnaujama arti milijono pirkėjų ,6 tūkst. Vidutiniškai tinkluose viena parduotuvė per dieną aptarnauja nuo iki pirkėjų.

Tuo tarpu viena pasirinktinai stebėta maisto prekių parduotuvė Vilniaus centre - per dieną aptarnauja iki pirkėjų.

Prekybos tinklų skirtingumą nuo kitų prekybos įmonių ir ar jų junginių sudaro ne tik asortimento gausa, bet ir kiti privalumai: ilgas darbo laikas, parduotuvių išdėstymas patogiose privažiavimui vietose, papildomos paslaugos, teikiamos pačių tinklų ar ir kitų įmonių, esančių prekybos centrų patalpose: farmacijos, draudimo, drabužių valymo, foto, maitinimo, finansinių neurųninis tinklas prekybai, prekių užsakymo, pramogų — laisvalaikio sporto, kino teatrai, žaidimų kambariai, bilietų platinimas ir pan.

Todėl pirkėjai gali apsipirkimą derinti su laisvalaikio praleidimu. Prekybos centruose vykdomos akcijos, kurių metu atskiros prekės parduodamos žemesnėmis kainomis, taikomos įvairių nuolaidų sistemos kortelėstaip pat pirkėjai turi galimybių dalyvauti naujų ir ne tik produktų pristatyme ir gauti informacijos apie juos.

Paminėti veiksniai leidžia teigti, kad prekybos tinklų parduotuvės nuo nepriklausomų parduotuvių skiriasi siūlomu platesniu prekių asortimentu, apyvartos ir prekybos ploto dydžiu, žinomesniu prekės ženklu.

Todėl prekybos tinklai gali pakeisti nepriklausomų parduotuvių parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, bet pastarosios nėra tinkamas pakaitalas prekybos tinklams. Dėl šių priežasčių prekybos tinklai galėtų būti išskiriami į atskirą mažmeninės prekybos rinką.

Tačiau galutinis sprendimas šiuo klausimu galėtų būti priimtas tik konkrečioje byloje, nagrinėjant konkrečią konkurencijos ribojimo problemą ir įvertinus neurųninis tinklas prekybai faktines aplinkybes. Tinklų padėtis mažmeninėje prekyboje Duomenys rodo, kad tinklų padėtis Lietuvos mastu, neskaitant nežymių svyravimų, išlieka stabili. NORFA — atitinkamai 10,5 proc.

Nepriklausomų parduotuvių rinkos dalis sumažėjo nuo 38,2 proc. Neurųninis tinklas prekybai nulėmė, kaip buvo minėta aukščiau, kad didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių skaičius ir pardavimai augo sparčiau nei nepriklausomų parduotuvių. Remiantis kitų šalių praktika, prekybos tinklų pardavimo rinkos, tiesioginiu vartotojų pirkėjų požiūriu, yra lokalinės. Tokiais atvejais vietinės rinkos gali būti apibrėžtos kaip teritorijos ar regionai su esančia tinklų parduotuve, kurią pirkėjai gali lengvai pasiekti spinduliu nuo 10 iki 30 min.

Pagal dabartinį administracinį suskirstymą, Lietuvos teritorija padalinta į 60 savivaldybių. Visuomeninio transporto schemos savivaldybių ribose sudaromos taip, kad gyventojai pirmiausia galėtų patogiai susisiekti su savų savivaldybių centrais ir tuo pačiu pasiekti parduotuves, priklausančias prekybos tinklams. Patekti į kitų savivaldybių centrus gali kilti keblumų dėl atstumo, susisekimo patogumo bei transporto išlaidų.

Todėl galima manyti, kad tinklų mažmeninės prekybos lokalinės rinkos gali sutapti su savivaldybių teritorijomis.

Prekybos centrai ragina nesistebėti: darbuotojams respiratoriai nėra būtini - LRT

Vertinant rinkos koncentracijos lygį nustatyta, kad oje iš 60 savivaldybių vienas iš tinklų užima didesnę nei 40 proc.

Šios savivaldybės priskiriamos didelės koncentracijos rinkai ir jų HHI viršija Didelės koncentracijos rinkai priskiriamos dar 7 savivaldybės, kuriose atskiri tinklai turi 32,3 ir daugiau proc. Duomenys rodo, kad pusėje aukštos ir vidutinės koncentracijos atitinkamų rinkų du didžiausi rinkos dalyviai turi panašias rinkos dalis, kas riboja jų galimybes veikti tarpusavyje nepriklausomai.

Pasirinktinai palyginus IKI ir MAXIMA LT tinklų parduotuvių kainas teritorijose, kuriose neurųninis tinklas prekybai po vieną šių tinklų parduotuvę, su neurųninis tinklas prekybai, kuriose yra dvi ir daugiau parduotuvių, nenustatyta, kad, ten, kur yra viena parduotuvė, kainos būtų aukštesnės. Todėl manyti, kad tinklui tam tikroje teritorijoje užimant didelę rinkos dalį gali būti piktnaudžiaujama didinant kainas vartotojams, kol kas nėra pagrindo.

Vilniaus m. Iš 60 savivaldybių tik 5-ių teritorijose nėra nė vienos prekybos tinklams priklausančios parduotuvės ir 5-ių teritorijose yra tik po vieną atskirų tinklų parduotuvę, iš jų 1 priklauso MAXIMA LT tinklui ir 4-ios — IKI.

dvejetainiai variantai taip arba ne kas yra variantų delta

Tinklų santykiai su tiekėjais Mažmeninėje prekyboje yra abipusė priklausomybė tarp maisto prekių pardavimo galutiniams vartotojams rinkos ir pirkimo iš tiekėjų rinkos. Kuo didesnė mažmenininko dalis pardavimo galutiniams vartotojams rinkoje, tuo didesnė pirkimo iš tiekėjų apimtis.

Ir kuo didesnė pirkimo apimtis, tuo, kaip taisyklė, palankesnės pirkimo sąlygos, kurias mažmenininkas gauna iš tiekėjo. Palankios pirkimo sąlygos gali būti panaudotos savo padėties pagerinimui pardavimo rinkoje: tinklo plėtrai, žemų kainų strategijai ir pan.

Reikšminga rinkos dalis suteikia tinklui galimybę daryti įtaką produktų, patenkančių į rinką, pasirinkimui. Tiekėjų, tiekiančių maisto prekes neurųninis tinklas prekybai parduotuvėms, skaičius m. Maisto produktų pavadinimų skaičius per tą patį laikotarpį vieno tinklo parduotuvėse taip pat sumažėjo 27,5 proc.

Tai rodo, kad atskiri tinklai yra suinteresuoti pirmenybę teikti pakankamai dideliems tiekėjams, galintiems tiekti jei negalite užsidirbti pinigų kiekius, tačiau dėl to gali siaurėti prekių asortimentas.

Sutarčių analizė parodė, kad tiekėjai reikalingas opciono turėtojas tinklams moka mokestį už prekių duomenų įvedimą į tinklo kompiuterizuotą duomenų bazę, už kainų pakeitimus, taip pat moka reikšmingas baudas už užsakymo įvykdymo ir ar bet kokios piniginės prievolės pavėlavimą ar pranešimo apie tai nepateikimą ir pan. Tiekėjai turi sumokėti tinklams tam tikras sumas, kurios neurųninis tinklas prekybai pardavimams skatinti.

Sutartyse su kai kuriais tiekėjais numatytas reikalavimas tiekėjui užtikrinti pirkėjui, t. Atskirų tinklų sudarytose sutartyse su tiekėjais yra numatyta sąlyga, kad kai kurių prekių didmeninės bazinės kainos, kuriomis tiekėjas parduoda savo prekes tinklui, negali būti didesnės už didmenines kainas, nurodytas kitose tiekėjo sutartyse.

Tokie susitarimai gali liudyti tiek pastangas padidinti tiekimo grandinės efektyvumą, tiek ir prekybos tinklų galimybes pasinaudoti savo derybine padėtimi tiekėjų sąskaita. Nustatant tinklų galią pirkimo rinkoje, svarbus kriterijus yra ir tiekėjo galimybės pasinaudoti alternatyviomis savo gaminamos tiekiamos produkcijos pardavimo galimybėmis, t.

Tuo tikslu buvo kreiptasi į 9-ių maisto gamybos sričių gamintojus iš viso 24 ir prašyta nurodyti gaminamos produkcijos pardavimo kanalus, įskaitant neurųninis tinklas prekybai galimybes ir jo pokyčius pot. Taip pat klausta, kokios priežastys tiekėjus verčia sutikti su siūlomomis sąlygomis ir toliau bendradarbiauti su prekybos tinklais. Atsakymus pateikė 19 iš 24 įmonių, veikiančių nurodytose srityse. Iš atsakiusių nė viena įmonė neparduoda savo produkcijos tik didiesiems tinklams ar didžiausiam — MAXIMA LT tinklui, kas leistų teigti, kad tokie gamintojai visiškai priklauso nuo stipraus pirkėjo ir jiems gali būti vienpusiškai diktuojamos tiekimo sąlygos.

Įmonės bendradarbiauja beveik su visais tinklais ir kitais pirkėjais: didmenininkais, kitais mažmenininkais, visuomeninio maitinimo įmonėmis, viešbučiais ir eksportuoja. Duomenys rodo, kad 9 įmonės iš neurųninis tinklas prekybai kitiems pirkėjams vidaus rinkoje parduoda didesnę dalį savo produkcijos nei visiems tinklams.

Iš 19 duomenis pateikusių įmonių tik viena įmonė savo produkcijos neeksportuoja, 3 įmonės — eksportuoja nežymius kiekius — nuo 0,1 proc.

neurųninis tinklas prekybai

Eksportuojančių įmonių teigimu, nuo produkcijos rinka prasiplėtė ne tik ES, bet ir kitose šalyse, todėl dauguma įmonių akcentavo, kad, negalėdamos parduoti produkcijos didžiausiam tinklui — MAXIMA LT, jos gali rinktis kitus kanalus vidaus rinkoje bei didinti eksportą.

Tačiau minėtus reikalavimus įmonės vertina kaip natūralų lygiavertį bendradarbiavimą, neurųninis tinklas prekybai, iš esmės, yra mažiau nuostolingas, negu jo nutraukimas. Tačiau iš atsakiusių dvi neurųninis tinklas prekybai nurodė, kad, pasirašant sutartis su didžiaisiais tinklais, kiekvieną kartą jos susiduria su vis didesnių nuolaidų reikalavimu.

Šios neurųninis tinklas prekybai nurodė, kad, neturėdamos galimybės parduoti neurųninis tinklas prekybai produkcijos neurųninis tinklas prekybai tinklui, rasti kitą pirkėją dėl gaminamos produkcijos ypatybių joms būtų sunku.

Konkurencijos įstatymo taikymas sutartims tarp tiekėjų ir prekybos tinklų Tiekėjų ir pirkėjų santykiai apima prekių pirkimo, pardavimo ir perpardavimo sąlygas ir yra vertikalūs susitarimai tarp ūkio subjektų, kurių kiekvienas veikia skirtingame prekės gamybos ar platinimo lygmenyje. Europos Komisijos m. Dėl vertikaliųjų apribojimų, rašoma Gairėse, gali kilti pavojus konkurencijai, jei nėra pakankamos konkurencijos tiekėjų ar pirkėjų arba abiejuose lygiuose, ir kyla rizika, kad tiekėjas ar pirkėjas sugebės uždaryti rinką.

Jūsų asmens duomenų valdymas

Gairės nustato šiuos vertikaliuosius apribojimus, kurie gali sukelti neigiamą poveikį rinkai: a kitų tiekėjų ar pirkėjų neįsileidimas padidinant įėjimo į rinką kliūtis; b konkurencijos sumažinimas tarp tam tikrų prekių su skirtingais firminiais ženklais tarp rinkoje veikiančių įmonių, palengvinant pirkėjams ar tiekėjams sudaryti suokalbį; c konkurencijos tarp tam tikrų prekių su tuo pačiu firminiu ženklu sumažinimas tarp to paties firminio ženklo prekių platintojo; d kliūčių sukūrimas rinkos integracijai, ypač įskaitant vartotojų laisvės apribojimą pirkti prekes ar paslaugas neurųninis tinklas prekybai kurioje jų pasirinktoje teritorijoje.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis nustato kriterijus ir sąlygas, kurioms esant ūkio subjektas gali būti pripažintas dominuojančiu, t. Įstatymas numato 40 proc.

Didelė tikimybė, kad ūkio subjektas yra dominuojantis, jeigu jis stabiliai išlaiko 40 proc. Tačiau nustatant ūkio subjekto padėtį, svarbūs yra ir kiti kriterijai — neurųninis tinklas prekybai dalių pasiskirstymas tarp konkurentų, tikėtini rinkos struktūros pokyčiai, įėjimo į rinką kliūtys, kiti veiksniai elgesys rinkoje, finansinė padėtis.

Dominuojančios padėties nustatymo kriterijai ir tvarka taikomi tiek pardavėjui, tiek pirkėjui. Nustatant galimą pirkėjo dominavimą tiekėjų atžvilgiu, vietoje pardavimų vertinami pirkimai, vietoje kainų padidinimų — kainų sumažinimai. Didžiųjų prekybos tinklų padėties mažmeninės prekybos rinkoje analizė parodė, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, didieji prekybos tinklai turi pirkėjo rinkos galią, kuria naudojasi, kad gautų iš tiekėjų didesnes nuolaidas, priverstų juos mokėti įvairius mokesčius ar įvykdytų kitus jų reikalavimus.

Todėl, remiantis kitų šalių patirtimi ir atsižvelgiant į tiekėjų neurųninis tinklas prekybai išreiškiančių asociacijų siūlymus, tikslinga būtų priimti Geros praktikos taisykles Kodeksą ir jame reglamentuoti priemones, skirtas apsaugoti produktų tiekėjus nuo galimos nesąžiningos prekybos admirolo brokeris. Parduotuvių grupavimas pagal prekybos plotą m. Prekybos tinklo pavadinimas.