warning.outdated.title

Kaip suprasti žodžio nepastovumą

Dabartinės lietuvių kalbos žodyno įvadas I.

warning.outdated.title

Jame pateiktas didelis pluoštas bendrųjų dabartinės bendrinės lietuvių kalbos kaip suprasti žodžio nepastovumą, šiek tiek įdėta regioninių tarmiųplačiau vartojamų šnekamosios kalbos, taip pat ankstesnės ir šiuolaikinės grožinės literatūros, ypač klasikų raštų, žodžių, reikalingų tekstams suprasti, kaip suprasti žodžio nepastovumą einančiai jaunuomenei savo kalbai ugdyti, įvairiems funkciniams kalbos stiliams atspindėti, neretai tinkamų ir tam tikroms naujoms sąvokoms reikšti.

Iš viso į beveik 50 tūkstančių žodyno straipsnių sudėta per 75 tūkstančius bendrinių žodžių. Žodyne pateikti sunorminti žodžiai, teikiamos vartosenai jų lytys, rašyba, kaip suprasti žodžio nepastovumą, paaiškintos svarbiausios žodžių reikšmės, glaustais pavyzdžiais parodytas tų žodžių junglumas ir vartosena, įdėtas geras pluoštas frazeologizmų.

Žodyne stengiamasi pateikti: 1   pagrindinę lietuvių kalbos leksiką, sudarančią kalbos branduolį ir pamatą kitų žodžių darybai; taip pat aktyviąją išvestinę leksiką; 2   dažnesnius grožinėje literatūroje, ypač klasikų kūriniuose, publicistikoje, periodinėje spaudoje ir kitur vartojamus regioninius tarmių žodžius, pvz.

Be to, į žodyną įdėta nedidelis kiekis senųjų kaip suprasti žodžio nepastovumą kalbos skolinių, įsigalėjusių bendrinėje kalboje ar neturinčių prigijusių lietuviškų atitikmenų, pvz.

Į žodyną nededami: 1   siaurai vartojami ir bendrinei kalbai nereikalingi tarmių žodžiai, pvz. Taip pat atskirais straipsniais paprastai nededami reguliarūs su dalelytiniais priešdėliais ne- nebe- te- tebe- išvesti būdvardžiai, veiksmažodžiai ir prieveiksmiai. Vietomis jų yra pamatinių žodžių vartojimo pavyzdžiuose. Žodžiai dedami abėcėlės tvarka. Išdėstant žodžius abėcėlės tvarka, nedaroma skirtumo tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių a, ą; i, į, y; u, ų, ūtarp plačiųjų ir siaurųjų balsių e, ę, ė, pavyzdžiui, pirma kaip suprasti žodžio nepastovumą žodis ūpas, paskui upė, pirma trėkšti, paskui trempti, tręšti.

Tačiau į tą skirtumą atsižvelgiama, dedant realaus pasirinkimo samprata, kurie skiriasi tik tomis vienos rūšies raidėmis, pvz.

Vietos taupymo sumetimais kai kurie išvestiniai žodžiai dedami į vieną lizdą paprastai su pamatiniu žodžiu: 1   prie būdvardžių dedami taisyklingai iš jų padaryti prieveiksmiai su priesagomis - i ai, -yn, abstrakčios reikšmės daiktavardžiai su priesagomis -ybė ir -umas, pvz. Bet toks išvestinis daiktavardis, turintis dar ir naują, išskirtinę reikšmę, iškeliamas atskiru antraštiniu žodžiu, pvz.

Tais pat sumetimais į vieną lizdą dedami: 1   tautovardžių lizduose tų tautų žmogų žymintys žodžiai, pvz. Akimirkos veiksmažodžiai paprastai dedami tik su priesaga -telėti, -telėja, -telėjo, nors bendrinėje kalboje tokie veiksmažodžiai vartojami ir su priesagų variantais -telti, -telia, -telėjo; -terėti, -terėja, -terėjo; -terti, -teria, -terėjo.

Sudurtiniai žodžiai, kurie bendrinėje kalboje vartojami ir su jungiamuoju balsiu, ir be jo, dažniausiai pateikiami su suskliausta tą balsį žyminčia raide, pvz. Skliausteliuose pateikiamos ir kai kurių kitų žodžių ar jų dalių variantų fakultatyviosios dalys, pvz.

Vienodai tariami, bet visai kitos reikšmės žodžiai homonimai arba vienodai rašomi, bet nevienodai tariami žodžiai homografai pateikiami atskirais antraštiniais žodžiais su skaitmeniu, žyminčiu eilės numerį, priekyje, pvz. Antraštiniai ir prie jų dedami išvestiniai žodžiai spausdinami pusjuodžiais spaudmenimis, pvz. Po antraštinio žodžio šviesiais spaudmenimis kursyvu duodamos jo pagrindinės formos, taip pat gramatinės, stilistinės ir kitokios pažymos.

Po to eina žodžio reikšmės aiškinimas šviesiais statiniais spaudmenimis ir po dvitaškio — vartosenos pavyzdžiai, išspausdinti kursyvu. Vartosenos pavyzdžių ar pastoviųjų žodžių junginių aiškinimai pateikiami skliausteliuose statiniais spaudmenimis. Nuorodiniai žodžiai rašomi išretintais spaudmenimis. Toliau tą bendrąją žodžių dalį atstoja tildė ~prie kurios dedamos kitos, nebendros, žodžių dalys, pvz.

  • Monetų bazės kainų lentelė
  • Patarimai, kaip užsidirbti pinigų

Kai žodis kaip suprasti žodžio nepastovumą vartojamas antraštine forma, rašoma tik pirmoji jo raidė su tašku, pvz. Daiktavardžių antraštine forma duodamas vardininko linksnis, pvz. Daiktavardžiai, kurie tevartojami daugiskaita, pateikiami su pažyma dgs. Trečiosios linksniuotės daiktavardžiams, skiriant juos nuo pirmosios linksniuotės, dar pridedama kilmininko galūnė, pvz.

Antrosios linksniuotės tarptautiniams daiktavardžiams, kurių vardininkas antrame nuo galo skiemenyje turi balsį e ar o, pridedama vienaskaitos kilmininko forma su tuo balsiu, norint akivaizdžiau parodyti, kaip jie kirčiuojami ir koks to skiemens balsis, pvz. Kilmininko forma pridedama ir penktosios linksniuotės daiktavardžiams, pvz. Kaip suprasti žodžio nepastovumą įvardžiuotiniams būdvardžiams ir subūdvardėjusiems ar sudaiktavardėjusiems įvardžiuotiniams dalyviams pridedamas kilmininkas ar ir galininkas, rodantis kirčio vietą bei priegaidę, pvz.

Visų kitų linksniuočių daiktavardžių kilmininko galūnė nededama, nes ji lengvai suvokiama iš vardininko linksnio, pvz. Giminė žymima tik trečiosios ir penktosios linksniuotės daiktavardžių, nes jų vardininko galūnė giminės nerodo.

Visų kitų linksniuočių daiktavardžių giminė aiški iš jų vardininko galūnės: vyriškoji giminė baigiasi galūnėmis -as, -ias, -is, -ys, -us, -ius stalas, svečias, peilis, arklys, sūnus, vaisiusmoteriškoji giminė — -a, -ia, -ė, -i galva, galia, pelė, marti.

brokerio ufx registracijos premija suvenyrinis bitcoinas

Išimčių atvejais giminė nurodoma, pvz. Daiktavardžių bendroji giminė jų kaip suprasti žodžio nepastovumą giminių forma yra sutapusi visada pažymima, pvz. Jei kurio nors žodžio, pavartoto kita reikšme, giminė kinta, tai ji prie tos reikšmės ir pažymima, pvz. Vienos giminės daiktavardžiams kalbos dalis nežymima.

Bet daiktavardžiams, turintiems ir butų prekyba, ir moteriškąją giminę, kad nesimaišytų su būdvardžiais, kalbos dalis pažymima, pvz. Prieveiksmiais virtusios izoliuotos linksnių ir kitokios formos pateikiamos atskirais antraštiniais žodžiais, pvz. Prieveiksmio týčiom is  galas -is yra suskliaustas. Tuo norima parodyti, kad šios rūšies prieveiksmiai vartojami abejaip — ir trumpesni, ir ilgesni. Būdvardžių, skaitvardžių ir įvardžių antraštine forma iškeliamas vyriškosios giminės vardininko kaip suprasti žodžio nepastovumą ir greta kursyvu pateikiama moteriškosios giminės galūnė jei tie žodžiai ją turipvz.

Būdvardžiams kalbos dalis nežymima, nes ją rodo dvi duodamos galūnės. Kaip suprasti žodžio nepastovumą būdvardis kalboje paprastai vartojamas tik viena kuria gimine, tai jis pateikiamas tik su viena galūne, nurodoma kalbos dalis ir giminė, pvz. Skaitvardžių ir įvardžių nurodoma ne tik kalbos dalis, bet ir jų skyrius, pvz. Būdvardžių, skaitvardžių ir įvardžių bevardė giminė gẽra, gražù, vi̇́ena, añtra, ki̇̃ta lizde neišskiriama, o duodama kartais tik vartosenos pavyzdžiuose.

Virtuali lietuvių kalbos pamoka I dalis

Būdvardiniai prieveiksmiai su priesagomis - i uoju dorúoju, gerúoju, gražiúoju , -umu  gẽrumu, grãžumu  iškeliami atskirais antraštiniais žodžiais. Būdvardžiai su priešdėliais apy- po- ir su priesagomis -okas, -inis, -iškas į žodyną dedami tik dažniau vartojami, būdingesni. Mažybiniai ir maloniniai žodžiai, taip pat įvardžiuotinės žodžių formos ir aukštesnysis bei aukščiausiasis būdvardžių laipsniai skyrium antraštiniais kaip suprasti žodžio nepastovumą paprastai nededami, o tik kartais duodami iliustracijoje.

Bet jei šie žodžiai turi kokią atskirą reikšmę arba jeigu jie tik tokiomis formomis vartojami, tai pateikiami skyrium, pvz.

Veiksmažodžių antraštine forma eina bendratis, po kurios pateikiamos ir kitos dvi pagrindinės formos — esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiųjų asmenų formos, pvz. Veiksmažodžių galininkiškumas kaip suprasti žodžio nepastovumą ar negalininkiškumas intranzityvumas nežymimas.

Iš dalies tai rodo patys vartojimo pavyzdžiai. Veiksmažodžių beasmeniškumas taip pat nenurodomas. Priešdėliniai veiksmažodžiai, — vis tiek, ar jie turi skirtingą nuo pamatinio nepriešdėlinio veiksmažodžio reikšmę, ar neturi, — pateikiami skyrium antraštiniais žodžiais.

kaip suprasti žodžio nepastovumą 30 sekundžių pasirinkimas

Kiekvienas kaip suprasti žodžio nepastovumą aiškinamas ir paprastai iliustruojamas vartojimo pavyzdžiais. Dar žr.

Account Options

Sangrąžiniai veiksmažodžiai, kurių leksinė reikšmė sutampa su atitinkamo nesangrąžinio veiksmažodžio leksine reikšme ir kurie tesiskiria nuo nesangrąžinių veiksmažodžių gramatine reikšme, t. Bet jei sangrąžinis veiksmažodis kitokia forma paprastai nevartojamas pvz. Dalyviai, pusdalyviai, padalyviai ir būdiniai skyrium antraštiniais žodžiais nekeliami. Jie kartais pateikiami veiksmažodžių vartosenos pavyzdžiuose.

Tačiau subūdvardėję ar sudaiktavardėję dalyviai, suprieveiksmėję padalyviai pateikiami skyrium antraštiniais žodžiais, pvz. Žodyne pateikiami prieveiksmiai žymimi pažyma prv.

Prielinksnių visada nurodomi linksniai, su kuriais jie vartojami. Yra kalboje žodžių, kurių negalima priskirti kuriai nors tradicinei kalbos daliai.

tarpininkavimo įmonės samaroje kriptovaliutos perspektyvos kvailas

Tai vadinamieji modaliniai žodžiai, kurie tepažymi kalbančiojo asmens požiūrį į sakomą mintį, pvz. Žodyne jie turi kaip suprasti žodžio nepastovumą. Kadangi šis žodynas yra aiškinamasis, jame pateikiamos žodžių reikšmės. Jei žodis turi ne vieną reikšmę, tai jos numeruojamos arabiškais skaitmenimis. Žodžio reikšmes dedant ir išdėstant, laikomasi tam tikrų principų: 1   Dedamos tik aiškios ir žinomos bendrinėje kalboje žodžio reikšmės. Neduodama siaurai vartojamų, tarminių, labai specialių, pasenusių, vulgarių reikšmių.

Vengiama per didelio dvejetainiai variantai yra to verti smulkinimo ir individualių žodžio pavartojimo kaip suprasti žodžio nepastovumą. Kurios ne kurios tipinės žodžio reikšmės net suglaudžiamos į vieną vietą, pvz.

Neturi ~o  negali gerai dainuoti. Jei perkeltine reikšme pavartotas kuris nors žodis tik tam tikrame sakinyje ar kontekste, o iš tikrųjų susiformavusios perkeltinės reikšmės nesudaro, tai tas sakinys paliekamas prie tiesioginės reikšmės su pažyma prk. Žodyne yra vartojami trys žodžio reikšmių aiškinimo būdai: apibrėžiamasis-aprašomasis, sinoniminis ir nuorodinis. Pagrindinis žodžio reikšmių aiškinimo būdas yra apibrėžiamasis-aprašomasis aiškinimas.

Juo trumpai nurodomi būdingieji daiktų, reiškinių, sąvokų požymiai, nesiekiant enciklopedinio tikslumo ar detalumo. Tai atliekama specialiuose atskirų sričių terminų žodynuose ir enciklopedijose. Kai žodžio reikšmės neįmanoma trumpai paaiškinti, tenkinamasi tik jo vartojimo srities ar sintaksinės funkcijos nurodymu. Taip dažnai yra aiškinami prielinksniai, jungtukai, dalelytės, ištiktukai, pvz. Darinių aiškinime dažnai vartojami tie žodžiai, iš kurių jie padaryti ir kurie tiksliau žodyne paaiškinti, pvz.

Tam tikrais atvejais žodžių reikšmės aiškinamos kitais tos pat ar artimos reikšmės žodžiais — sinonimais. Vienais sinonimais paprastai aiškinami regioniniai tarminiaipasenę, iš kitų kalbų atėję žodžiai, įvairūs morfologiniai variantai, rečiau vartojami ir kiti panašūs žodžiai, turintys bendrinėje kalboje įprastesnių atitikmenų, pvz.

Be to, sinonimai vartojami ir kaip pagalbinė aiškinamoji priemonė apibrėžiamajam-aprašomajam aiškinimui. Šiuo atveju sinonimai pateikiami po aprašomojo aiškinimo dažniausiai už kablelio, pvz. Kaip pagalbinė aiškinimo priemonė vartojami ir labiau semantiškai kaip suprasti žodžio nepastovumą žodžiai, pabrėžiantys atskirus prasminius aiškinamojo žodžio požymius, pvz.

Tu ~ai̇̃ kalbėdamas. Žodžio reikšmei atskleisti kartais vartojamas priešingos reikšmės žodis — antonimas.

  • Etaplius - Lietuvių kalbos kirčiavimas. Kirčio nepastovumas
  • Alalija - tai vaikų visos kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui.

Tuo atveju po aprašomojo aiškinimo dedamas kabliataškis, rašoma prš. Visoms aiškinamojo žodžio reikšmėms būdingas antonimas rašomas prieš reikšmių aiškinimus, pvz. Aiškinant regioninius tarminiuspasenusius, skolintus ar įvairius išvestinius žodžius, dažnai vartojamas nuorodinis aiškinimas.

Tokiu atveju žodžio reikšmė ne aiškinama, o tiesiog nurodoma į tokią pat kito žodžio reikšmę ar parodoma, iš kokio žodžio kaip suprasti žodžio nepastovumą padarytas. Šiam reikalui vartojami tam tikri sutrumpinimai ir ženklai. Po sutrumpinimo žr. Po jų pridėtas skaitmuo rodo, kuria reikšme reikia žodį suprasti, pvz. Jei nurodytas žodis yra keliareikšmis, bet neturi kurios nors vienos ar kitos reikšmės pažymėjimo, jį reikia suprasti visomis reikšmėmis, pvz.

Dažniniai, priežastiniai, parūpinamieji, mažybiniai ir įstangos kartotiniai veiksmažodžiai paprastai neaiškinami, o tik pažymomis džn. Prie augalų ir gyvūnų sistematikos pavadinimų, taip pat prie specialesnių botanikos, zoologijos, medicinos ir anatomijos terminų, be lietuviškų aiškinimų, dar duodami skliausteliuose ir lotyniški moksliniai pavadinimai, pvz.

Cheminių elementų ir matavimo vienetų aiškinimo gale skliausteliuose pateikiamas tarptautinis ar lietuviškas sutrumpinimas kai įprasta, ir abupvz. Po žodžio aiškinimo paprastai yra duodama jo vartojimo pavyzdžių, kurie padeda geriau suprasti aiškinamojo žodžio turinį, bent iš dalies parodo jo leksinę aplinką ir sintaksinius ryšius.

Tie pavyzdžiai paprastai yra trumpos frazės, dabar uždirbk pinigus vartojami ar vaizdingi žodžių junginiai, paimti iš raštų, liaudies šnekamosios kalbos ir tautosakos. Jei tiems pavyzdžiams ar jų atskiriems žodžiams reikia dar savo paaiškinimo, tai tas paaiškinimas duodamas tuoj pat po jų skliausteliuose.

Pavyzdžiai dažniausiai pateikiami be jų šaltinio nurodymo, išimtis paprastai daroma tautosakai. Žodyne pateikiama nemažai pastovių žodžių junginių — frazeologizmų ir šiaip įvairių sudėtinių pavadinimų. Jų skiriamos kaip suprasti žodžio nepastovumą rūšys: 1   Sudėtiniai terminai ar kaip suprasti žodžio nepastovumą įvairūs sudėtiniai pavadinimai, kurių reikšmė nepriklauso arba tik iš dalies priklauso nuo juos sudarančių dėmenų reikšmės, pvz.

Už rombo dedami ir idiomoms artimi pastovūs, vaizdingi, metaforiniai žodžių junginiai, kurie savo reikšme siejasi su juos sudarančių žodžių reikšme, pvz.